Spausdinti
Svetainės struktūra
Klientų informavimas
Tel. 1894
 
Avarinė tarnyba
Tel. 04 - „TEO LT“ tinkle (nemokamai)
Tel. 1804 - „Bitės“ tinkle (mokestis pagal patvirtintą tarifą)
Iš visų tinklų (mokestis pagal patvirtintus tarifus):
Vilniaus regione (8 5) 236 0407
Kauno regione (8 37) 40 1204
Klaipėdos regione (8 46) 48 4504
Šiaulių regione (8 41) 59 1172
Panevėžio regione (8 45) 50 0904
 
 
 
 
 
 
šrifto dydis A+ A-
Dujos verslui
Dujos verslui » Dujų transportavimas » Perdavimo, skirstymo sistema

Perdavimo, skirstymo sistema

 
Gamtinės dujos Lietuvoje transportuojamos perdavimo ir skirstymo sistemomis.
 
Gamtinių dujų įstatyme nustatyta, kad dujų perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos yra licencijuojamos. Licencijas išduoda ir licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdo VKEKK. 2001 m. VKEKK suteikė AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo licencijas. Licencijos perduoti, skirstyti dujas išduodamos vykdyti licencijuojamą veiklą apibrėžtoje teritorijoje.
 
AB „Lietuvos dujos“ suteikta licencija vykdyti gamtinių dujų perdavimo veiklą visose Lietuvos apskrityse.
 
Gamtinių dujų skirstymo licencija suteikia Bendrovei teisę skirstyti dujas 41-os savivaldybės teritorijoje.
 
AB „Lietuvos dujos“ dujotiekiai sujungti su kitų operatorių gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemomis:
 
- Perdavimo sistemomis, priklausančiomis:
  • OAO „Gazprom“
  • OOO „Gazprom Transgaz Belarus“
  • „Latvijas Gaze A/S“
- Skirstymo sistemomis, priklausančiomis:
  • AB agrofirma „Josvainiai“
  • AB „Achema“
  • UAB „Intergas“
  • UAB „Fortum Heat Lietuva“
Bendrovės gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistema
 
 
             
Perdavimo sistema
 
Gamtinių dujų perdavimas (toliau – perdavimas) – gamtinių dujų transportavimas, išskyrus tiekimą, sistema, kurią paprastai sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos tinklą ir aukšto slėgio vamzdynų dalį, daugiausia naudojamą paskirstyti gamtines dujas vietoje, siekiant pristatyti jas gamtinių dujų vartotojams.
 
AB „Lietuvos dujos“ yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už saugų sistemos eksploatavimą bei vystymą. Perdavimo sistemą sudaro magistralinių dujotiekių vamzdynai, dujų kompresorių stotys, dujų apskaitos ir skirstymo stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos.
 
Pagrindinės sudedamosios perdavimo sistemos dalys
Magistraliniai
 
dujotiekiai (MD)
Dujų skirstymo
 
stotys (DSS)
Dujų apskaitos
 
stotys (DAS)
Dujų kompresorių
 
stotys (DKS)
1,9 tūkst. km 65 vnt. 3 vnt. 2 vnt.
 
Magistraliniai dujotiekiai
Ilgiausiai eksploatuojami dujotiekiai pastatyti 1961 m. Didžiausias dujotiekių skersmuo – 1200 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.
 
Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema sujungta su Baltarusijos, Latvijos bei Rusijos dujų perdavimo sistemomis. Didžiausias gamtinių dujų kiekis importuojamas dujotiekiu iš Baltarusijos ir transportuojamas Lietuvos vartotojams, tranzitu – Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vartotojams. Dujų transportavimas Lietuvos – Latvijos tarpvalstybine jungtimi gali būti vykdomas abejomis kryptimis.
 
Planuojama sužiedinti magistralinių dujotiekių tinklą užbaigus MD Šakiai – Klaipėda. Tai padidins Vakarų Lietuvos aprūpinimo gamtinėmis dujomis patikimumą, sudarys sąlygas vienos gijos dujotiekių remontui, bandymams, vidinei diagnostikai atlikti, užtikrins magistralinių dujotiekių tinklo manevringumą ypatingais atvejais, t. y. ženkliai padidins dujų transportavimo patikimumą ir saugumą Lietuvos vartotojams bei sudarys galimybę prijungti naujus vartotojus.
 
Panevėžio DKS
Panevėžio dujų kompresorių stotis (DKS) įrengta 1974 m. Ši DKS skirta gamtinių dujų transportavimui šiomis kryptimis:
– vakarų kryptimi – į Klaipėdą,
– pietų kryptimi – į Vilnių,
– šiaurės kryptimi – į Rygą.
 
Kadangi stotis yra reversinė, todėl galimi dujų srautų krypties pakeitimai. Daugiausia stotis naudojama pakelti slėgiui dujotiekyje į Klaipėdą.
 
Panevėžio DKS įrengti 7 stūmokliniai kompresoriai. Bendras jų galingumas – 7,7 MW.
 
Jauniūnų DKS
Jauniūnų dujų kompresorių stotis (DKS) – antroji Lietuvos teritorijoje, pastatyta 2010 m. AB „Lietuvos dujos“ eksploatuojamos Panevėžio dujų kompresorių stoties pajėgumų nebeužtenka Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse augant dujų poreikiams.
 
Naujos DKS įrengimas yra Lietuvos Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos 2007 m., dalis. Stoties paskirtis – užtikrinti reikiamą gamtinių dujų tiekimą Lietuvos vartotojams, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, užtikrinti didėjantį dujų tranzitą bei įvertinti būsimus infrastruktūros projektus ir jungtis. Tikslas – gamtinių dujų tiekimo saugumo bei patikimumo užtikrinimas. Stoties aikštelė parinkta Jauniūnų seniūnijos teritorijoje kaip vienintelė tinkama dėl čia esančio pagrindinio dujotiekio Minskas –Vilnius (Ø1200) ir dviejų dujotiekio Vilnius – Panevėžys – Ryga gijų (Ø700 ir Ø500).
 
Jauniūnų DKS gamtinės dujos suslegiamos ir dujų slėgis magistraliniame dujotiekyje pakeliamas iki 54 barų. Tokiu būdu padidinami perdavimo sistemos pajėgumai (pralaidumas) ir sudaroma galimybė transportuoti didesnį gamtinių dujų kiekį. Stotyje sumontuotos 3 dujų turbinos ir 3 išcentriniai dujų kompresoriai. Stoties galingumas 34,5 MW.
 
Kiemėnų DAS
Kiemėnų DAS pastatyta 2005 m. Ji skirta didesniam gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti. Stotis sudaro galimybę naudotis Inčiukalnio (Latvija) požemine gamtinių dujų saugykla, kuri priklauso „Latvijas Gaze A/S“. Apskaitos stotis reversinė – joje yra apskaitomos abiem kryptimis tiekiamos dujos (Lietuvos – Latvijos bei Latvijos – Lietuvos kryptys). Stotis pritaikyta dirbti automatiniu režimu, įrengtos priemonės jos valdymui ir parametrų stebėjimui iš bendrovės dispečerinio centro. Stotyje yra sumontuotas srautinis chromatografas dujų kokybei ir sudėčiai nustatyti. Maksimalus stoties našumas – 220 tūkst. nm3/h.
 
Šakių DAS
Padidėjus tranzito poreikiui į Kaliningradą, 2009 m. Šakių DAS buvo rekonstruota (stotis pastatyta 1994 m.). Jos pralaidumas buvo padidintas iki 480 000 nm3/h. Rekonstrukcijos metu greta esamo chromatografo buvo sumontuotas antras srautinis dujų chromatografas. Bandiniai į chromatografus paimami iš visų matavimo linijų. Dujų apskaitos linijų perjungimas stotyje vyksta automatiškai, priklausomai nuo pratekančių dujų debito, arba per nuotolinio valdymo sistemą SCADA iš dispečerinio valdymo centro, arba rankiniu būdu.
 
Perdavimo sistemos eksploatavimas
Siekiant užtikrinti magistralinių dujotiekių darbo patikimumą, efektyvumą ir saugumą, vykdomi suplanuoti remonto bei techninės priežiūros darbai. Magistralinių dujotiekių projektavimas, statyba ir eksploatavimas detaliai reglamentuoti taisyklėmis ir kitais norminiais teisės aktais. Priklausomai nuo dujotiekio charakteristikų, technologinio išdėstymo, techninės priežiūros rezultatų, papildomas dėmesys skiriamas didžiausios rizikos MD. Periodiškai atliekami vamzdynų vidinės diagnostikos darbai. Šiuo metu vidinei diagnostikai yra pritaikyta 373 km vamzdynų. Iki 2015 m. numatoma pritaikyti apie 50% MD.
 
Iš 65 dujų skirstymo stočių 55 stotys yra naujos arba iš esmės atnaujintos. Likusių DSS rekonstrukciją planuojama užbaigti iki 2015 m.
 
Informaciją apie perdavimo sistemos pajėgumus rasite čia.
Skirstymo sistema
 
Gamtinių dujų skirstymas (toliau – skirstymas) – gamtinių dujų transportavimas skirstomuoju dujotiekiu siekiant pristatyti jas gamtinių dujų vartotojams, išskyrus tiekimą.
 
Gamtinės dujos veikiančia skirstymo sistema plieniniais dujotiekiais skirstomos slėgiui neviršijant 12 barų, o naujai įrengtoje skirstymo sistemoje plieniniais dujotiekiais gali būti skirstomos slėgiui neviršijant 16 barų.
 
Gamtinės dujos veikiančia skirstymo sistema polietileniniais dujotiekiais, skirstomos slėgiui neviršijant 6 barų, o naujai įrengtoje skirstymo sistemoje polietileniniais dujotiekiais gali būti skirstomos slėgiui neviršijant 10 barų. Lietuvos skirstomieji dujotiekiai sudaro apie 8.100 km.