2010

 

Sparčiai vyksta Jauniūnų dujų kompresorių stoties statyba Širvintų rajone greta magistralinio dujotiekio Vilnius–Panevėžys–Ryga. Antrajame 2009 m. pusmetyje į sandėliavimo vietą buvo pristatyta didžioji dalis technologinės įrangos, pradėti privažiavimo kelio įrengimo, statybos aikštelės paruošimo, komunikacijų tiesimo darbai. Stoties statybą numatoma užbaigti 2010 metais. Į šį projektą 2006-2009 m. jau investuota 74,8 mln. Lt, iš to skaičiaus 2009 m. – 43,0 mln. Lt. Projektas susijęs su Ignalinos AE uždarymu, augančiais gamtinių dujų poreikiais, tiekimo saugumo bei patikimumo Lietuvos vartotojams užtikrinimu.

 

2009 m. AB „Lietuvos dujos“ ir „Latvijas Gaze A/S“ (Latvija) pateikė bendrą paraišką Europos Komisijai siekdamos gauti finansavimą vykdomam bendram projektui „Dujotiekio Vilnius–Panevėžys–Ryga rekonstrukcija“, siekiant padidinti gamtinių dujų jungties tarp dviejų šalių pralaidumą ir saugumą. Pagrindiniai darbai Lietuvos teritorijoje, gavus finansavimą, prasidės šiemet ir bus tęsiami 2011 m.

 

2010 m., baigus projektavimo darbus, numatoma tęsti dujotiekio Šakiai–Klaipėda statybą. Šis ilgalaikis projektas, sujungsiantis Šakius ir Klaipėdą, padidins Vakarų Lietuvos aprūpinimo gamtinėmis dujomis patikimumą. Pirmojo šio projekto etapo metu AB „Lietuvos dujos“ jau investavo 32,0 mln. Lt savo lėšų ir nutiesė 28 km magistralinio dujotiekio atšaką nuo Šakių iki Jurbarko. Bendrovė iki balandžio mėnesio tikisi Energetikos ministerijos sprendimo dėl šiam Nacionalinės energetikos strategijos projektui skiriamos ES struktūrinių fondų paramos. Suderinus ES finansavimo klausimą bendrovė pasirengusi antrą etapą (dujotiekis Jurbarkas–Tauragė) atlikti 2010 m., trečią etapą, dujotiekis Tauragė–Klaipėda, užbaigti iki 2012 m.

 

Greta naujos statybos siekiant užtikrinti tiekimo saugumą būtina investuoti ir į esamos dujų sistemos rekonstrukciją bei modernizavimą. Tam bendrovė skiria reikalingas lėšas. Bendrovė eksploatuoja didelės vertės dujų sistemą, įrenginiai ir vamzdynai sensta, todėl rekonstrukcijos ir modernizavimo programa yra nuolat peržiūrima ir pagal poreikį keičiama. Defektams nustatyti įmonė naudoja ir vidinę dujotiekių diagnostiką (angl. intelligent pigging).

 

Kaip jau skelbėme, 2009 m. spalio 24 d. magistraliniame dujotiekyje Vilnius–Panevėžys–Ryga, Širvintų rajone, įvyko avarija. Avarijos metu suiro dujotiekio atkarpa, išsiveržusios dujos užsiliepsnojo, tačiau žmonės nenukentėjo, dujų tiekimas vartotojams nebuvo nutrauktas, žala gamtai – nedidelė. Pažeisto dujotiekio atstatomuosius remonto darbus labai apsunkino pelkėta, nepravažiuojama vietovė. Dujų perdavimo sistema visiškai sutvarkyta 2009 m. lapkričio 10 d. Bendrovės veikla ir turtas, tame skaičiuje ir magistraliniai dujotiekiai, yra apdrausti, todėl avarijos likvidavimo kaštus padengė draudimo kompanija.

 

Avariją sukėlęs plieninio vamzdžio plyšimas įvyko dėl vienkartinės darbinės apkrovos poveikio lokalinėje suplonėjusios vamzdžio sienelės zonoje. Suplonėjimą sukėlė biologinė korozija, atsirandanti veikiant bakterijoms. Tai liudija laboratorijose atliktų tyrimų ataskaitos ir avariją tyrusios valstybinės Komisijos išvados. Tokia biologinė plieninio vamzdžio korozija yra gana retai sutinkamas reiškinys. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse diagnostika dėl biologinės korozijos yra sudėtinga. Komisija numatė eilę prevencinių priemonių panašiems atvejams išvengti. Jų pagrindu parengtas priemonių planas, kurį bendrovė planuoja įgyvendinti per artimiausius dvejus metus. Bendrovė papildomai rengia priemonių kompleksą sulfatus redukuojančių bakterijų ir kitų agresyvių mikroorganizmų aktyvumui vamzdyne nustatyti. 2010 m. numatyta atlikti dujotiekio Vilnius–Panevėžys–Ryga vidaus valymo ir diagnostikos darbus, kad operatyviai būtų nustatyti galimi defektai ir, jei reikia, jie būtų pašalinti.

 

Per pastaruosius penkerius metus AB „Lietuvos dujos“ investicijos į dujų sistemų statybą, rekonstrukciją ir modernizavimą iš viso sudarė beveik 700 mln. Lt. Per tą patį laikotarpį bendrovės eksploatuojamų magistralinių dujotiekių ilgis padidėjo daugiau kaip 240 kilometrų, skirstomųjų – daugiau kaip 1.470 kilometrų. Nepaisant ūkio nuosmukio 2008-2009 m., bendrovė prijungė 5,9 tūkst. (2008 metais) ir 2,5 tūkst. (2009 metais) naujų vartotojų.

 

Nuo bendrovės privatizacijos pradžios 2002 metais iki 2009 m. pabaigos darbuotojų skaičius sumažintas beveik ketvirtadaliu. Per atitinkamą laikotarpį reikšmingai pagerinti AB „Lietuvos dujos“ darbo našumo rodikliai: eksploatuojamų dujotiekių ilgis, tenkantis vienam darbuotojui, padidėjo 66%, klientų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui, – net 39%.

 

 

 

AB „Lietuvos dujos“ užima apie 40% Lietuvos gamtinių dujų rinkos. Bendrovę, kaip gamtinių dujų pardavėją, renkasi beveik 100% Lietuvos buitinių gamtinių dujų vartotojų.

 

Bendrovės klientų skaičius siekia 550 tūkst. ir tai – energetikos, pramonės sektoriai, smulkios ir vidutinės įmonės bei buitiniai vartotojai.

 

AB „Lietuvos dujos“ akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą.