
| šrifto dydis |
|
|
Žiniasklaidai
Žiniasklaidai
» Pranešimai spaudai
» Archyvas
» 2010
» Neaudituoti AB „Lietuvos dujos“ 2009 m. rezultatai
2010
2010 m. vasario 26 d.
Neaudituoti AB „Lietuvos dujos“ 2009 m. rezultatai
AB „Lietuvos dujos“ konsoliduotos neaudituotos pardavimo pajamos per 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo 18,7% ir sudarė 1.264,3 mln. Lt, 2008 m. jos buvo 1.555,4 mln. Lt. Pajamų kritimą nulėmė sumažėjusios dujų pardavimo kainos dėl mažesnės dujų importo kainos bei dėl šalies ekonomikos nuosmukio sumažėjęs gamtinių dujų vartojimas.
Per 2009 m. AB „Lietuvos dujos“ uždirbo 120,1 mln. Lt konsoliduoto neaudituoto ikimokestinio pelno (2008 m. pelnas – 73,3 mln. Lt), laikotarpio grynasis pelnas taip pat padidėjo ir sudarė 94,8 mln. Lt (2008 m. – 64,2 mln. Lt). Pelno didėjimą reikšmingai įtakojo gauta dalinė kompensacija už 2008 m. patirtą nuostolį, kuris susidarė tiekimo buitiniams vartotojams veikloje dėl Kainų komisijos nustatytos ir faktinės gamtinių dujų importo kainos neatitikimo.
Atitinkamai 52,8 mln. Lt padidėjo 2009 m. pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) ir sudarė 214,8 mln. Lt, 2008 m. jis buvo 162,0 mln. Lt.
„Nepaisant recesijos įtakojamo ženklaus pajamų kritimo, vykdydama planingą taupymo ir kaštų mažinimo programą bei toliau didindama veiklos efektyvumą ir optimizuodama valdymo struktūrą, bendrovė sugebėjo pasiekti geresnių, nei tikėtasi, metinių veiklos rezultatų. Nuo bendrovės privatizacijos pradžios 2002 m. iki 2009 m. pabaigos darbuotojų skaičius sumažintas beveik ketvirtadaliu, reikšmingai pagerinti darbo našumo rodikliai: eksploatuojamų dujotiekių ilgis, tenkantis vienam darbuotojui, padidėjo 66%, vartotojų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui, – 39%“, – akcentuodamas veiklos efektyvumo didinimo ir sąnaudų taupymo svarbą kalbėjo AB „Lietuvos dujos“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius.
„Praėjusiais metais ypač didelis dėmesys buvo skiriamas klientų aptarnavimo kokybės gerinimui. Nuo liepos 1 dienos centralizuota informacijos teikimo vartotojams telefonu paslauga – trumpuoju numeriu 1894 Skambučių centro darbuotojai operatyviai teikia informaciją įvairiais klientams kylančiais klausimais. Bene pirmieji iš energetikos kompanijų įsidiegėme automatinę balso sistemą, kad ir po darbo valandų ar švenčių dienomis klientas galėtų sužinoti tarifus ar atliktų mokėjimų už dujas balansą. Pernai atnaujinome bendrovės internetinį tinklalapį www.dujos.lt, išplėtėme jame pateikiamą informaciją. Buitiniams vartotojams pasiūlėme galimybę atsiskaityti tiesioginio debeto būdu, nebuitiniams – galimybę naudotis plačiai paplitusia „E-pay“ sistema. 2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais rinkos analizės ir tyrimų grupė UAB „RAIT“ bendrovės užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimą*, kuris parodė, kad klientai AB „Lietuvos dujos“ aptarnavimo kokybę vertina vidutiniškai 8,3 balo (10 balų skalėje), o gamtinės dujos išlieka tarp patraukliausių kuro rūšių. Šildymą gamtinėmis dujomis pasirinktų 58% visų respondentų, o tai mums yra labai reikšmingas vertinimas“, – sakė generalinio direktoriaus pavaduotojas – komercijos direktorius dr. Joachim Hockertz.
Per 2009 m. AB „Lietuvos dujos“ investavo 139,8 mln. Lt. Investicijos į dujų sistemų plėtrą sudarė 97,6 mln. Lt (2008 m. – 84,7 mln. Lt), sistemų rekonstrukcijai ir modernizavimui skirta 42,2 mln. Lt (2008 m. – 38,6 mln. Lt).
Vienas iš svarbiausių investicinių 2009 m. projektų – Jauniūnų dujų kompresorių stoties statyba Širvintų rajone. Šis projektas numatytas Nacionalinėje energetikos strategijoje. Antrajame 2009 m. pusmetyje į sandėliavimo vietą pristatyta didžioji dalis technologinės įrangos, pradėti privažiavimo kelio įrengimo, statybos aikštelės paruošimo, komunikacijų tiesimo darbai. Stoties statybą numatoma užbaigti 2010 m. Į šį projektą jau investuota 74,8 mln. Lt (2009 m. – 43 mln. Lt).
2009 m. išplėsta Šakių dujų apskaitos stotis, pastatyta antroji dujotiekio gija nuo apskaitos stoties iki valstybės sienos su RF Kaliningrado sritimi. Šio projekto tikslas – gamtinių dujų tiekimo saugumo ir patikimumo Lietuvos vartotojams užtikrinimas bei gamtinių dujų tranzito apimčių padidinimas.
Per metus bendrovės valdomų magistralinių dujotiekių ilgis padidėjo nuo 1,8 iki 1,9 tūkst. km, skirstomųjų – nuo 7,9 iki 8,1 tūkst. km. Nors ūkio augimas lėtėjo, bendrovės vartotojų skaičius padidėjo 2,5 tūkst. naujų klientų, iš kurių apie 7% – nebuitiniai vartotojai. Bendras vartotojų skaičius 2009 m. pasiekė 550 tūkst.
2009 m. perdavimo sistema transportuota 2.681,4 mln. m3 gamtinių dujų. Dujų perdavimo apimtys, palyginti su 2008 m. perduotu kiekiu, sumažėjo 16,1% – daugiausia dėl AB „Achema“ ir kitiems pramonės įmonių ir žemės ūkio vartotojams transportuoto mažesnio gamtinių dujų kiekio. Tranzitas į RF Kaliningrado sritį sumažėjo 4,7% ir siekė 1.197,3 mln. m3 dujų.
2009 m. bendrovė gamtinių dujų skirstomaisiais dujotiekiais transportavo 1.030,9 mln. m3 gamtinių dujų, 4,8% mažiau negu 2008 m.
AB „Lietuvos dujos“ patiekė vartotojams 1.150,9 mln. m3 gamtinių dujų: nebuitiniams vartotojams patiekta 969,5 mln. m3 gamtinių dujų, buitiniams vartotojams – 181,4 mln. m3. 2008 m. tiekimo apimtys buvo 5,9% didesnės.
AB „Lietuvos dujos“ 2009 m. užėmė apie 40% Lietuvos gamtinių dujų rinkos. Bendrovė dujas tiekė beveik 100% Lietuvos buitinių gamtinių dujų vartotojų.
AB „Lietuvos dujos“ akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą.
Pagrindinių akcininkų struktūra per 2009 m. nepakito. 2009 m. gruodžio 31 d. „E.ON Ruhrgas International AG“ (Vokietija) priklausė 38,9%, OAO „Gazprom“ (Rusija) – 37,1%, VĮ Valstybės turto fondas (Lietuva) – 17,7%, įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims – 6,3% akcijų.
Konsoliduoti finansiniai rezultatai apima grupės, kurią sudaro AB „Lietuvos dujos“ ir jos dukterinė įmonė UAB „Palangos perlas“, rezultatus.
* Iš viso reprezentatyvaus tyrimo metu buvo apklausta 1017 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, tarp jų ir rinkos procentinę dalį atitinkantis AB „Lietuvos dujos“ klientų skaičius. Tyrimo metu naudota daugiapakopė atsitiktinė atranka, gyventojai apklausti tiesioginio interviu būdu. Rezultatai atspindi 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nuomones.

